Palata Nr. 1

...

Į palatą buvo įvežta Olivia. Po visų tyrimų, ir panašiai. Kai ją prijungė prie įvairių aparatų palaikančių gyvybę ir padedančių kvėpuoti, keli daktarai išėjo, bet dar keletas pasiliko. Dar šiek tiek patūpinėję aplink merginą, jie taip pat išėjo nustatę, kad Liv būklį stabili - jai koma.
Gydytojai manė, kad mergina atsigaus. Ne iš kart. Gal po mėnesio, po dviejų. Niekas nežinojo tiksliai, viskas priklausė tik nuo vaistų pajėgumo.
Kai daktarai išėjo, Liv be jokių gyvybės ženklų gulėjo lovoje

Pro duris įėjęs Justin'as iškart išvydo Olivią. Vaizdas tikrai buvo ne iš gerųjų. Mergina buvo prijungta prie gyvybės palaikymo aparatų, veidas išbalęs. Priėjęs kiek arčiau, pažvelgė į jos veidą, į visiškai sustingusį nebyulų kūną. Nors su Olivia jo niekas nesiejo, jis jautė jai nemenką simpatiją, ir neskaitant to, kad ji buvo beveik nepažįstamas žmopgus, jis jautė instinktyvų norą ja rūpintis.
Žengęs dar porą žingsnių į priekį, atsisėdo ant kėdės, šalia lovos. Vis dar žvelgdamas į merginos veidą, kuris nė nesiruošė darbuotis rodydamas įvairias mimikas, Justin'as atsiduso ir paėmęs Olivios ranką, dviem pirštais paglostė tyliai kuždėdamas.
- Viskas bus gerai, laikykis.

-

Kai Just'as įėjo, Liv žinoma, nepajautė.
PO TRIJŲ MĖNESIŲ
Just'as sėdėjo prie Liv lovos, kaip ir pastaruosius tris mėnesius. Daktarai nebemanė, kad Liv atsibus, bet mergina staiga pramerkė akis. Galbūt ją pažadino Just'o tikėjimas, o galbūt sukauptos jėgos.
Pramerkusi akis, Liv apsidariė, sunkiai, vos vos kilstelėdama galvą. Pamačiusi Just'ą kilstelėjo antakį ir giliai įkvėpusi, naudodama visas turimas jėgas tarė:
-Kas tu toks?

[[Austute, kad Liv komoj, zino tik Just'as. Kaip tu cia atsiradai? xDDD]]

Atsisukęs, išvydo Austute ir įėjusius kelis gydytojus. Lyg nereaguodamas jis vėl atsisuko į nebylų Olivios veidą.
Visus pastaruosius tris mėnesius ligoninė buvo tapusi Just'o antraisiais namais, jis dažnai pasilikdavo čia nakvoti, budėdavo prie Olivios.
Pagaliau eilinį kartą sekdamas jos veido linijas, nepatikėjo savo akimis. Pakratęs galvą įsitikino,kad tai ką mato visgi tiesa. Negalėdamas išreikšti savo savijautos žodžiais jis palinko prie Olivios ir ją pabučiavąžęs sušnabždėjo.
- Sveika sugrįžus.
Išgirdęs merginos klausimą, jis kiek sutriko. Visgi nusprendęs, kad geriua pasukti balto melo keliu, tarė.
- Justin'as, mano meile.

-Justin'as? Tas vardas man turėtų kažką sakyti?-sumurmėjo tuo pačiu kilstelėdama antakį. Nors ir išsekinta komos, Liv neprarado savo elegancijos, o veido mimikos vis dar buvo tokios pat kaip ir ankščiau

Supratęs, kad po baisaus auto įvykio, mergina prarado atmintį, guodžiančiu balsu tarė:
- Nesijaudink, viskas gerai. Na, taip. Aš lyg ir tavo sužadėtinis.
Meluodavo jis tikrai retai, dažnai buvo linkęs rėžti tiesą į akis, kad ir kokia ji bebūtų, bet šįkart protas jo neklausė, kalbėjo širdis.
- Kaip jautiesi?

-Sužadėtinis?-susiraukė. Aišku, Just'as buvo gražus ir nereaaaliai seksualus, bet ji tiesiog negalėjo tuo patikėti.
-Jaučiuosi? Kaip atsibudus iš komos,-burbtelėjo

Žvelgdamas į vis dar baltą Olivios veidą, pridūrė:
- Manau reiktų pakviesti gydytoją. Įvertinęs būklę galės išleisti rebilitacijai namuose. Manau, kad norėtum ten sugrįžti.
Nusišypsojo.

-Jų neprisimenu, bet patikėsiu tavo žodžiu,-linktelėjo.
Kai ją daktarai išrašė, ir jui prilaikoma Just'o galėjo bent jau.. šlubuoti, Liv atsiduso:
-Nuveši mane namo?

Gydytojas pasiūlė pacientę iki automobilio nuvežti invalido vežimėliu, Justin'as susiraukė.
- Jis sveika, taigi invalido vežimėlio tikrai nereikia. Aš jai padėsiu.
Justin'as atsargiai paėmė merginą ant rankų.
- Vuolia.
Šyptelėjo. Išgirdęs Liv klausimą, nuoširdžiai nusišypsojo.
- Ne,paliksiu čia ir lauksiu kol pati ateisi.
Sukrizeno.
- Tai žinoma, kad parvešiu.
Nusišypsojo ir su mergina ant rankų patraukė link durų.

Ji šyptelėjo nuo Just'o žodžių apie vežimėlį. Mergina pirmą kart juto, kad kažkas ja tikrai nuoširdžiai rūpinasi.
Tada šyptelėjo:
-Tai vežk, vežk

Justin'as dar kartą šyptelėjo ir išgabeno merginą iš palatos, vėliau- pasiekęs lauko duris ir iš ligoninės.
Padėjęs Oliviai atsisėsti į automobilį, prisegė saugos diržą, apėjęs aplink, atsisėdo už vairo, tą patį padaręs su savuoju diržu, atsisuko į Liv ir pasilenkęs ją pabučiavo.
- Myliu tave.

Sumirksėjusi nuo tokių žodžių ir ne ką pastesnių veiksmų, Liv tesugebėjo pasakyti:
-Aš tave ir.