Olivios miegamasis [2a.]

Jie atėjo ir Liv apžvelgė patalpą. Tada atsisėdo ant lovos

Patenkintas savo tiksliu šūviu, Justin'as pastatė lagaminą su Liv daiktais ir priėjęs, atsisėdo šalia.
- Gal bent ką iš čia prisimeni?

-Um.. Taip. Prisimenu daugmaž viską.. Keletu mėnesių atgal,-atsiduso

Justin'as šiuo metu galvojo vien apie tai, kad jo melas, iš pradžių pasirodęs toks baltas ir nekaltas visgi gali sukelti daug nemalonumų. Bet širdyje visvien liko yva viltis, kad viskas baigsis gerai.

Liv šyptelėjo:
-Apie ką mastai?
Po truputį atsistojus, mergina priėjo prie spintos, išsirinko kitus drabužius. Kadangi ligoninėj buvo nusiprausus ėmė persirenginėt.

Justin'as kilstelėjo galvą.
- Umm, apie nieką.
Sukrizeno, stebėdamas persirenginėjančia Liv.

Šyptelėjusi, ji aiškiai jautė jo žvilgsnį tarsi svilinantį merginai nugarą. šyptelėjusi, Liv apsisuko ir priėjo prie Just'o.
Atsisėdusi šypteelėjo:
-Kaip man pasipiršai?

Justin'as, lydėdamas Liv akimis, šypsojosi. Jai priėjus, jis greitai suimprovizavo visą ritualą.
- Na, viskas vyko gan paprastai ir kukliai.
Gūžtelėjo. Greitai apsidairęs po kambarį, ant papuošalų dėžutės pamatė kažkokį dailų žiedelį.
- Vat- ten žiedas. Ji gavai su rytiniais pusryčiais ir gėlių puokšte į lovą.

-Aiškuu,-nusijuokė.
-Oo..kada vestuvės?-kilstelėjo antakį

- Datos dar tikslios neturėjom lyg ir.
Šyptelėjo apkabindamas Olivia. Per visą tą laiką jis spėjo taip pamilti merginą, kad be jo nebegalėjo gyventi.
- Taigi, gal turi konkrečių pageidavimų?
Nusišypsojo.
- Dėl vietos, datos, svečių.

Ji padėjo galvą jam ant peties. Nors gerai jo ir nepažinojo, jautėsi saugi ir mylima. taip, tai buvo naivu ir taip nepriimtina Oliviai, bet meilė juk keičia žmones, ar ne?
Ji šyptelėjo:
-Man visada patiko bažnyčia rotušėje. Ką manai?-šyptelėjo.
-Nenoriu itin prabangių vestuvių, kur sukviečiami žmonės kurių nepažįstu. Pervestuves noriu būt tik su žmogum, su kuriuo noriu būt. Tavimi,-šyptelėjo

Ranka pradėjęs glostyti Liv plaukus, nusišypsojo.
- Visiškai sutinku, sambrūzdžių ir aš nemėgstu. O rotušė- puikiai tinka.
Nusišypsojo.

-Uu, puiku,-šyptelėjo.
-Žinai, kažkurioj kolekcijoj turėjau vestuvinę suknelę. Gal ir tiktų,-prisimerkė

-Kažkur ją turiu,-prisimerkė ir atsistojo. keista, bet jautėsi daug geriau. Nuėjusi į milžinišką šalia esantį kambarį, grįžo su aptempta, balta suknele. Tada tarė:
-Tadaam. Ką manai?

Oliviai palikus kambarį, vaikinas apsidairė po pirmą kartą matomą patalpą, juk riekėjo geriau ussipažinti su aplinka. jai sugrįžus, jos akys iškart prlipo prie merginos kūną dengiančios suknelės, kuri itin gražiai dailino visas linijas. Kelias akimirkas jis tiesiog tylėjo, negalėdamas atgauti žado.
- Tu nuostabi.

kad ir kaip būtų keista, dar niekas nebuvo sakęs šitų žodžių su tokia meile balse. Liv prikando lūpą ir šyptelėjo. Priėjusi prie justin'o jį pabučiavo

Visai nekreipdama dėmesio į tai, ar suknelė susiglamžys, ar supliš, Liv šyptelėjo ir rankomis apsivijo jo kakllą. tada atsakė į bučinį

Šiuo atveju Justin'as elgėsi kiek neapgalvotai, juk mergina buvo kątik išrašyta iš ligoninės, taigi dar nebuvo visiškai atsigavusi, bet jo protas šiuo metu neklausė. Jis toliau karštai bučiavo Olivios lūpas, besileisdamas kaklu, link krūtinės, sugrįždamas prie lūpų.

Švelniai bučiuodama jo lūpas, Liv šyptelėjo. Tada pažvelgė jam į akis

Justin'as jautė, kad jo viduje pabunda nežabojamas jausmas. Jis po truputį pradeda nurenginėti merginos suknelę, stengdamasis kuo kantriau visą tai daryti, kad vestuvinė suknelė liktų sveika.

Atsagsčiusi jo marškinius, Liv šyptelėjo, nes kaip ir Justin'as, tiesiog negalvojo ką daro. Tada jį švelniai apbučiavo

Padėdamas Oliviai darbuotis ties jo marškiniais, jis galų gale juos nusirengė ir numetė ant žemės, netrukus šalia atsirado ir merginos suknelė. Dabar Justin'as glostė jos nuogą kūną, vis dar švelniai bučiuodamas lūpas.