Olivios miegamasis [2a.]

-Bet aš nežinau ar aš pati esu pasirengus..-atsiduso ir nubraukė ašarą

Justin'as švelniai kilstelėjo Olivios smakrą, taip norėdamas išvysti jos akis.
- Dabar tiesiog negalvok apie tai, laukui bėgant susitaikysi su ta mintimi. Pamatysi, kai vaikas gims, džiaugsies, kad visgi nusprendei jo neatsikratyti.

-Aš tiesiog.. noriu, kad vaikas augtų gerai, prižiūrimas, o aš nežinau ar sugebėsiu būti motina,-prikando lūpą

- Pagalvok apie tai, kad netgi paauglės, pagimdžiusios vaikus juos užaugina kuo puikiausiai. Tai tau, na tiksliau- mums, tikrai pavyks.

Ji linktelėjo galva ir padėjo ją ant Justino peties

Justin'as ranka švelniai glostė Olivios plaukus, kita ranka apkabinęs ją per liemenį. Šiuo metu merginai tikrai reikėjo palaikymo.

-Bet žinai, vistiek galėjai nemeluot. Gi ir taip tave pamilau,-sumurmėjo

- Proto tą akimirką neklausiau.
Atsiduso.
- Pats meluoti nemėgstu, ir sekasi prastai, kaip pastebėjai. Aš tave taip pat myliu. Be galo.
Nusišypsojęs jis įsisiurbė Liv į lūpas.

Ji šyptelėjo ir pirštų galiukais paglostė jo skruostą. Tada atsakė į bučinį

Justin'as nusišypsojęs toliau laikė apkabinęs merginą savo glėbyje. Ir kaip visada, tokias palaimingas tylos akimirkas kas nros sugadina. Būtent tą akimirką suskambėjo Just'o mobilusis. Susiraukęs sumurmėjo:"Kas dabar?.." Nenoriai atsiliepęs, išklausė ką jam sakė plonytis moteriškas sekretorės balsas. Atsidusęs tik pratarė:"Gerai, būsiu".
Baigęs pokalbį, Justin'as dar kartą pabučiavo Olivią.
- Gaila, bet turėsiu bėgti. Pasistengsiu kuo greičiau sugrįžti.

-Bėk,-linktelėjo ir atsisėdo ant lovos.

- Good, kaip to nenoriu.
Susiraukė vos pagalvojęs apie naują fotosesiją būtent šiandien. Pažvelgęs į Liv, vėl prie jos priėjo ir pabučiavo į skruostą.
- Pasistengsiu kuo greičiau.
Šyptelėjęs jis apsisuko ir išėjo iš kambario.

Ji linktelėjo parodydama, kad jis eitų. Jam išįjus atrėmė galvą į kalną pagalvių ir nubraukė ašarą